Savarankiško gyvenimo namuose gyvenantys jaunuoliai vasario pradžioje
susibūrė jaukiai ir prasmingai paminėti šv. Agotos dieną. Ši tradicinė
lietuviška šventė tapo puikia proga ne tik prisiminti senąsias papročių
šaknis, bet ir pabūti kartu, dalintis šiluma bei bendryste.
Su jaunuoliais ruošėme paprastą, bet ypatingą vaišę – duoną. Kepėme ją
su aliejumi, trynėme česnaku, ragavome ir dalijomės prisiminimais apie
namų kvapą, vaikystę, šeimos stalą. Duonos kepimas ir ragavimas tapo
simboliniu veiksmu, primenančiu, kad paprasti dalykai dažnai turi
giliausią prasmę.
Darbuotoja vaizdžiai papasakojo apie šv. Agotos tradicijas ir simboliką.
Buvo priminta, kad Lietuvoje nuo seno tikima, jog per šv. Agotos dieną
bažnyčioje pašventintas duonos kepalėlis tampa ypatingu apsaugos ženklu.
Jis saugomas namuose kaip apsauga nuo nelaimių, gaisrų ar kitų negandų.
Mažas gabalėlis tokios duonos neretai būdavo nešiojamas su savimi ar
laikomas garbingoje vietoje – kaip tikėjimo, vilties ir saugumo
simbolis.
Šis susitikimas jaunuoliams suteikė ne tik žinių apie lietuviškas
tradicijas, bet ir šiltų emocijų. Dalijimasis duona ir istorijomis
sustiprino bendrystės jausmą bei priminė, kad tradicijos gyvos tol, kol
jas puoselėjame kartu.
Individualios priežiūros darbuotoja Rima Kabišaitienė
Leave a Comment